Nidoje Europos kino akademijos generalinis direktorius Matthijsas Wouteris Knolis oficialiai atidengė lentelę, pripažįstančią Kuršių neriją Europos kino kultūros lobiu.
Kino kultūros asociacija pernai Europos kino akademijai pateikė oficialų pasiūlymą įtraukti Neringą tarp istorinę vertę Europos kino kultūrai turinčių vietų, kurias reikia saugoti ateinančioms kartoms. Lietuva į šį prestižinį sąrašą įtraukta pirmą kartą.
„Trevi fontanas Romoje, Potiomkino laiptai Odesoje, kavinė, kurioje Amelija gėrė kavą Monmartre – labai džiaugiamės, jog greta didelių Europos auditorijų pamėgtų lokacijų Europos didmiesčiuose Europos kino akademijos valdyba, vadovaujama prezidentės Džiuljetos Binoš, pripažino Europos kino kultūros lobiu ir mažiau Europoje žinomą Kuršių Neriją. Čia sukurti filmai „Jausmai” ir „Maža išpažintis” svarbūs Europos ir Lietuvos kino istorijai. Tikimės, jog šie legendiniai filmai greitu metu keliaus po Europą ir įkvėps ir kitus kūrėjus atrasti šią išskirinę vietą”,– atidengiant lentelę teigė Europos kino akademijos generalinis direktorius Matthijsas Wouteris Knolis.
„Pirmiausia noriu padėkoti kolegoms iš Kino kultūros asociacijos, kad pirmoji Lietuvos paraiška ir įvertinimas Europos kino kultūros lobiu yra būtent Neringoje”,– komentavo Lietuvos kino centras vadovas Laimonas Ubavičius, kartu su Europos kino akademijos generaliniu direktoriumi atidengęs simbolinę lentelę.
„Paraiška Europos kino akademijai buvo viena pirmųjų Kino kultūros asociacijos darbotvarkėje, paskatinusi apgalvoti, kas sudaro lietuviško kino identitetą. Dėkojame Europos kino akademijai, Lietuvos kino centrui, kino kritikams Andriui Dambrauskui ir Živilei Pipinytei, kurių mintys ir tekstai padėjo parengti stiprų pasiūlymą. Tikimės, kad Europos kino kultūros lobynas netolimoje ateityje pasipildys ir kitomis lokacijomis iš Lietuvos. Noriu paskatinti kino bendruomenę galvoti, kokios vietos mums, Lietuvos kino kūrėjams ir kino kultūros puoselėtojams, dar yra nepaprastai svarbios ir vertos tarptautinio pripažinimo”,– teigė Kino kultūros asociacijos ir „Skalvijos“ kino centro vadovė Vilma Levickaitė.
„Berengiant paraišką prisiminiau skaitytą kino kritiką Živilės Pipinytės mintį, kad Neringa visada, ypatingai cenzūros laikais, traukė kino kūrėjus, nes pajūrio smėlynai – tokia kaip niekieno, ideologiškai nepriklausoma, žemė – patogus ir talpus konteksto vaizdas. ši kultūriškai ir gamtiškai ypatinga vieta yra susijusi nuo kur anksčiau nebuvo sukurta mylimi Lietuvos kino klasikos perlai“,– pasakojo paraišką inicijavusi Kino kultūros asociacijos valdybos narė, kino kritikė, kino leidybos kompanijos „Taip toliau“ bendraįkūrėja Aistė Račaitytė.
Oficiali lentelės atidengimo ceremonija vyko rugpjūčio 22 d. vakare 17-ojo tarptautinio kino festivalio „Baltijos banga“ metu. Po ceremonijos svečiai žiūrėjo filmą „Maža išpažintis“ (rež. Algirdas Araminas, 1971), kuriame Kuršių nerija atpindi jaunystės laisvės paieškas. Filme nuskambėjusi garsioji frazė „Benai, plaukiam į Nidą!“ tapo kurorto simboliu.
Europos kino kultūros lobių (Treasures of European Film Culture) sąrašą sudaro 60 Europos kino kultūrai simbolinę reikšmę turinčių objektų. Kuršių nerija, 2000-aisiais įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, įkvėpė ne vieną XX a. Lietuvos kino kūrėją. Simbolinė vieta jai teko Almanto Grikevičiaus ir Algirdo Dausos filme „Jausmai“ (1968), kuris dažnai įvardijamas vienu geriausiu visų laikų lietuvišku filmu. Jautrioje pokario dramoje Kuršių nerija tapo Lietuvos geopolitinės padėties metafora, kurios kraštovaizdžiai atspindi dramatiškus žmonių likimus.
Ceremonijoje dalyvavo Kino kultūros asociacijos ir „Skalvijos“ kino centro vadovė Vilma Levickaitė, valdybos narė, agentūros „Lithuanian Shorts“ įkūrėja ir direktorė Rimantė Daugėlaitė, valdybos narė kino režisierė Goda Januškevičiūtė, asociacijos nario kino festivalio „Kino pavasario“ vadovas Algirdas Ramaška.
