admin

Nacionaliniai kino apdovanojimai „Sidabrinė gervė“ už kino kultūros sklaidą įvertino Kino kultūros asociacijos nominuotą Anykščių Jono Biliūno gimnazijos kino klubo įkūrėją ir vadovę Renatą Miškinienę, daug metų rengiančią Anykščiuose tarptautinius kino projektus. Apdovanojimą iškilmingos „Sidabrinė gervė 2026“ apdovanojimų ceremonijos metu įteikė Lietuvos kino centro vadovas Laimonas Ubavičius ir asociacijos AVAKA vadovas Darius Vaitiekūnas. Rasa Miškinienė 15 metų vadovauja Anykščių moksleivių kino klubui, kartu su mokiniais dalyvauja tarptautiniuose Prancūzijos, Ispanijos kino projektuose „Le Cinema, cent ans de jaunesse“, „Moving cinema“, „CinEd“ ir kituose. Užsiėmimų metu mokiniai analizuoja specialiai atrinktus Europos filmus, kuria audiovizualinius kūrinius, juos pristato kitų šalių jaunimui. Rasa Miškinienė anksčiau įvertinta Prezidentės Dalios Grybauskaitės padėka, Teresės Mikeliūnaitės premija už nuopelnus Anykščių kraštui, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešosios bibliotekos „Ad astra“ ženkleliu už kūrybiškumą ir inovacijas dirbant bibliotekoje.  Kino klube plačiai išvystyta edukacinė veikla su kino profesionalais. Vien per pirmus 6 veiklos metus sukurta per 50 trumpametražių filmų.  Jaunuosius Anykščių sinefilus Rasa skraidino į susitikimą su vienu svarbiausių Europos autorinio kino meistrų, kino režisieriumi Wimu Wendersu Vokietijoje. Prieš tai organizavo susitikimą su šviesaus atminimo prancūzų Naujosios bangos režisiere Agnès Varda Paryžiaus sinematekoje. Džiugu, jog gervės lekia už Vilniaus ten, kur kasdien ugdomas ateities kūrėjų ir žiūrovų kritinis mąstymas, etiniai ir estetiniai standartai. Ceremonijos metu iš viso išdalinti 22 apdovanojimai. Keturios statulėlės šiemet atiteko Aistės Žegulytės režisuotam dokumentiniam filmui „Dulkės, kaulai ir stebuklai“, trys – Vytauto Katkaus režisuotam vaidybiniam filmui „Svečias“. Sveikiname tiek nominuotus/as, tiek nugalėjusius/ias septynioliktuose Nacionaliniuose kino apdovanojimuose!

Europos kino akademija (EFA) papildė Europos kino kultūros lobyno sąrašą dar dešimčia vietų, tarp kurių ir vieta Lietuvoje. Kino kultūros asociacijos iniciatyva pasiūlytas Kaunas, kaip kultūrinė terpė, kurioje gimė nauja kino forma – tūrinė, lėlinė animacija. Kino kultūros lobyno sąrašu EFA pagerbia simbolinę reikšmę Europos kinui turinčias istorines vietas, kurias būtina saugoti šiandien ir ateities kartoms.  Pernai į lobyną buvo įtraukta pirmoji Lietuvos vieta – Neringa kaip pasaulio kinui reikšminga filmavimo lokacija, kurioje buvo nufilmuoti ir vieni svarbiausių lietuviškų filmų. Kino kultūros asociacija pasiūlė šį sąrašą papildyti dar viena Lietuvos ir pasaulio kinui reikšminga vieta – Kauno miestu – kuriame kaip menininkas formavosi ir pirmuosius tūrinės animacijos filmus pradėjo kurti pasaulinio garso kino pionierius Vladislovas Starevičius (Władysław Starewicz). Starevičius laikomas ir vienu iš ankstyvojo kino Lietuvoje pradininkų – 1909 m. jis sukūrė vieną pirmųjų dokumentinių filmų „Virš Nemuno“.  Europos kino lobyno sąraše pažymėtas Kauno miesto muziejus – viena iš kelių su Starevičiaus asmenybe sietinų vietų mieste. Kaune užaugęs lenkų, lietuvių kilmės menininkas dirbo ir, šalia kitų pareigų, vabzdžių kolekciją kuravo pirmajame Kauno miesto muziejuje, kuris nuo 1905 m. veikė Rotušės aikštėje ir yra laikomas dabartinio muziejaus pradžia. Anksčiau dokumentinius filmus kūręs Starevičius ieškojo praktinių sprendimų, kaip nufilmuoti gyvus, režisieriaus vizijai nepaklūstančius ir nuo filmavimo apšvietimo kaitros greitai mirštančius vabzdžius. Eksperimentuodamas su kino kamera, jis sugalvojo vabalus paversti lėlėmis ir jų judesius filmuoti stop kadro technika. Taip 1910 m. buvo sukurtas pirmasis pasaulyje tūrinės animacijos filmas „Lucanus Cervus“, kuriame vaizduojama elniaragių kova dėl patelės. Kaune greičiausiai buvo nufilmuotas ir režisierių išgarsinęs filmas „Gražioji Lukanida“ (1912 m.). Inauguracijos ceremonija Kauno miesto muziejuje planuojama šių metų rudenį. „Lietuvoje dar nepakankamai žinomas Vladislovo Starevičiaus palikimas yra svarbus ne tik mūsų valstybei ir tautai, bet ir Kaunui. Daugelis vaikščiodami mūsų miesto gatvėmis nė nenutuokia, jog žengia ten, kur prasidėjo animacijos istorija. Džiaugiamės, jog Kauno miesto muziejus gali prisidėti prie šios žinios sklaidos.“ – sako Kauno miesto muziejaus direktorius Gabrielius Sužiedėlis. Vladislovas Starevičius – svarbi Lietuvos nacionalinio kino dalis Kauno įtraukimas į Europos kino kultūros lobyno sąrašą, pasak Kino kultūros asociacijos valdybos narės, kinotyrininkės dr. Linos Kaminskaitės-Jančorienės, yra reikšmingas ir tuo, kad padeda įtvirtinti naują nacionalinio kino sampratą. Anksčiau ji buvo paremta kūrėjų nacionaliniu identitetu, todėl nebuvo įtraukiami lenkų ar žydų kontekstai. Tai lėmė, kad Lietuvos kino istorijoje nebuvo tinkamai įrašyti svarbūs pasaulinio kino etapai, tarp jų – lėlinės animacijos pradžia. „Tai, kad Starevičiaus kūryba į Lietuvos kino raidą buvo integruota vėlai, lemia tyrimų apie šį animatorių stoka bei vis dar tarptautinėje istoriografijoje vyraujantis kolonijinis žvilgsnis, Starevičiaus nesiejantis su Lietuvos kontekstu“ – apie būtinybę tinkamai pažymėti ir viešinti pražiūrėtus svarbius kino istorijai faktus bei platesnę nacionalinio kino sampratą teigia kinotyrininkė.  Dailininko, režisieriaus, operatoriaus ir scenografo Starevičiaus dėka animacija, kuri iki jo tebuvo judantys pieštiniai vaizdai, įgavo naują tūrinę išraiškos formą, o su tuo ir visai naują santykį su žiūrovais. Šie filmai padarė milžinišką įtaką tolesnei animacijos raidai. Per pusę amžiaus trukusią karjerą Starevičius sukūrė daugiau nei 100 filmų. Vėlesniuose kūriniuose režisierius plėtojo savo išradimus, derindamas technologines inovacijas su sudėtinga personažų psichologija ir socialine satyra. Jo filmas „Kinematografo operatoriaus kerštas“ (1912 m.) – vienas iš ankstyviausių savirefleksyvaus kino pavyzdžių, kuriame režisierius tyrinėja kino klišes. Starevičiaus dėka animacija tapo suprantama kaip kino rūšis, kuri gali perteikti nuoseklų pasakojimą, emocinį gylį ir formos rafinuotumą, todėl jis laikomas vienu svarbiausių ankstyvojo kino kūrėjų pasaulyje.  Šiandien Europos kino kultūros lobyno žemėlapyje – jau 70 vietų Tarp naujai į Europos kino lobyno sąrašą įtrauktų vietų yra ir vienas seniausių nuolat veikiančių kino teatrų Šiaurės Europoje, 1923 m. įkurtas Rygos „Splendid Palace“ – išskirtinis 1000 vietų jugendo ir neobaroko stilių architektūros paminklas. Į sąrašą taip pat įtraukta Oleksandro Dovženkos kino studija Kyjive, kur buvo sukurta daugiau nei 1000 filmų, tarp jų – pasaulinio garso šedevrų, turėjusių esminę reikšmę Ukrainos kino, kaip savarankiškos meno formos, susiformavimui. Pažymėtos ir kelios ypatingos filmavimo lokacijos, tarp kurių – Stalkerio takas Talino Rotermano kvartale, taip pavadintas dėl reikšmingo vaidmens Andrejaus Tarkovskio filme.  Europos kino akademijai pasiūlymą pateikusi Kino kultūros asociacija buvo įsteigta 2024 m. siekiant įtvirtinti platesnį kino kultūros suvokimą ir jos vietą bendrame kultūros lauke. Šiandien asociacija atstovauja plačią ir įvairią kino bendruomenę, veikiančią edukacijos, festivalių, kritikos, kuratorystės, leidybos, paveldo, platinimo, rodymo, sklaidos, tyrimų srityse. Visas Europos kino kultūros lobyno sąrašas skelbiamas Europos kino akademijos interneto puslapyje. Kauno miesto muziejaus inauguracijos renginiai planuojami šių metų rudenį.

Kino kultūros asociacijos nominuoti Rasa Paukštytė, Živilė Pipinytė ir Linas Vildžiūnas kovo 9 d. įvertinti Vyriausybės kultūros ir meno premija Ši kino kritikų kūrybinė komanda parengė šalies menui ir kultūrai svarbų tritomį „Lietuvos kinas: Laiko slenksčiai, raidos ženklai“. Iki tol nepriklausomos Lietuvos kino istorija nebuvo išsamiai pristatyta knygose. Beveik 3 kg sveriančio tritomio leidėjas – žurnalas „Kinas“.  Už nuopelnus Lietuvos kultūrai ir menui Vyriausybės rūmuose vykusiuose iškilminguose apdovanojimuose šiemet įteikta dvylika Vyriausybės kultūros ir meno premijų. Kiti šių metų laureatai – teatro ir kino kritikas bei publicistas Vaidas Jauniškis, aktorius ir režisierius Rolandas Kazlas, kompozitorius Giedrius Puskunigis, viena iš kultūros protestų organizatorių, šiuolaikinio šokio bei scenos meno kūrėja Gintarė Masteikaitė, menininkė Dovilė Dagienė, tapytoja Eglė Gineitytė, poetė, eseistė, literatūros kritikė Giedrei Kazlauskaitei, menininkas ir šiuolaikinio meno kuratorius Raimundas Malašauskas, architektas Gintautas Natkevičius, menininkė, parodų kuratorė Anastasia Sosunova bei literatūrologas Marijus Šidlauskas.  Sveikiname vertingų šalies meno ir kultūros kūrinių autorius.  Vyriausybės kultūros ir meno premija yra 340 bazinių socialinių išmokų dydžio. Šiemet tai sudaro 25 tūkst. 160 eurų. D. Umbraso / LRT nuotr.

Atnaujintame Alytaus „Dainavos“ kino teatre Kino kultūros asociacija paminėjo antrąjį gimtadienį, atkreipiant dėmesį į šalies regionus. Pernai atnaujinta 189 vietų „Dainavos“ kino salė, įrengtos kelios mažesnės salės kino gurmanams ir žaidimų bei edukacijų erdvė. Pirmoje sausio 16 d. vykusio renginio dalyje surengtas ketvirtasis Lietuvos netinklinių kino teatrų susitikimas. Kino teatrų Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Gargžduose atstovai diskutavo vadybos, programų sudarymo, edukacijos, geresnio kino rodytojų interesų atstovavimo kino industrijoje bei politiniame lauke klausimais.  Renginys buvo „Skalvijos“ kino centro vykdomo projekto, skirto stiprinti regionuose veikiančių kino teatrų tinklaveiką, dalis. Antroje dalyje Kino kultūros asociacijos valdyba pakvietė narius į šventinį asociacijos gimtadienio susibūrimą „Dainavoje“.  „Istorinių kino teatrų prikėlimas naujam gyvenimui Lietuvoje labai retas, todėl be galo svarbus kino kultūrai. Per 65 metus „Dainava“ parodė net 65 tūkst. filmų, 2-3 kasdien, ir užaugino ištisas sinefilų kartas. Kviečiame atrasti kokybiško kino puoselėtojus už didmiesčių ribų“,– pasakojo Kino kultūros asociacijos vadovė Vilma Levickaitė.  „Dainavos“ vadovė Simona Butrimienė sužavėjo ekskursija po atnaujintą kino teatrą, istorikas Vilmantas Dunderis supažindino su Alytaus kino teatrais ir jų vaidmeniu miesto kultūriniame gyvenime, dalyviai žiūrėjo dokumentinį filmą „Laivas“ (rež. Gerda Paliušytė, 2025 m.).  Tarp Kino kultūros asociacijai priklausančių organizacijų – kino rodytojai: „Skalvijos“ kino centras Vilniuje, Kauno kino centras „Romuva“, kino centras „Garsas“ Panevėžyje, „Arlekinas“ Klaipėdoje, Gargždų kino teatras  „Minija“, „Spindulio“ kino teatras Marijampolėje, „Kino pavasaris“, pernai susijungęs su Vilniaus kino teatrais „Pasaka“.

Pasibaigus ankstesniajai Lietuvos kino tarybos kadencijai, Lietuvos kino asociacijos, vadovaudamosi Kino tarybos nuostatais, vieningai nusprendė pasinaudoti savo teise ir pareiga deleguoti savo atstovus į Kino tarybą naujam 3 metų kadencijos laikotarpiui. Šį sprendimą priimame siekiant užtikrinti, jog mūsų deleguoti atstovai Kino taryboje veiks kaip Lietuvos kino bendruomenės interesų sergėtojai, siekdami skaidraus, profesionalaus ir nepriklausomo sprendimų priėmimo, kuris atlieptų nacionalinės kultūros poreikius.  Kino kultūros asociacija (KKA) į Lietuvos kino tarybą deleguoja asociacijos valdybos narę, lietuviškų trumpametražių filmų agentūros „Lithuanian Shorts“ direktorę, Vilniaus trumpųjų filmų festivalio vadovę Rimantę Daugėlaitę.    Lietuvos kino taryba yra prie LR Kultūros ministerijos veikianti patariamoji institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant kino politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus.   Remiantis bendraisiais Lietuvos kino tarybos nuostatais, patariamoji institucija vadovaujasi skaidrumo, nešališkumo, teisingumo, sąžiningumo, protingumo ir konfidencialumo principais, taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais teisės aktais ir šiais nuostatais.   

Nidoje Europos kino akademijos generalinis direktorius Matthijsas Wouteris Knolis oficialiai atidengė lentelę, pripažįstančią Kuršių neriją Europos kino kultūros lobiu.  Kino kultūros asociacija pernai Europos kino akademijai pateikė oficialų pasiūlymą įtraukti Neringą tarp istorinę vertę Europos kino kultūrai turinčių vietų, kurias reikia saugoti ateinančioms kartoms. Lietuva į šį prestižinį sąrašą įtraukta pirmą kartą.  „Trevi fontanas Romoje, Potiomkino laiptai Odesoje, kavinė, kurioje Amelija gėrė kavą Monmartre – labai džiaugiamės, jog greta didelių Europos auditorijų pamėgtų lokacijų Europos didmiesčiuose Europos kino akademijos valdyba, vadovaujama prezidentės Džiuljetos Binoš, pripažino Europos kino kultūros lobiu ir mažiau Europoje žinomą Kuršių Neriją. Čia sukurti filmai „Jausmai” ir „Maža išpažintis” svarbūs Europos ir Lietuvos kino istorijai. Tikimės, jog šie legendiniai filmai greitu metu keliaus po Europą ir įkvėps ir kitus kūrėjus atrasti šią išskirinę vietą”,– atidengiant lentelę teigė Europos kino akademijos generalinis direktorius Matthijsas Wouteris Knolis.   „Pirmiausia noriu padėkoti kolegoms iš Kino kultūros asociacijos, kad pirmoji Lietuvos paraiška ir įvertinimas Europos kino kultūros lobiu yra būtent Neringoje”,– komentavo Lietuvos kino centras vadovas Laimonas Ubavičius, kartu su Europos kino akademijos generaliniu direktoriumi atidengęs simbolinę lentelę.  „Paraiška Europos kino akademijai buvo viena pirmųjų Kino kultūros asociacijos darbotvarkėje, paskatinusi apgalvoti, kas sudaro lietuviško kino identitetą. Dėkojame Europos kino akademijai, Lietuvos kino centrui, kino kritikams Andriui Dambrauskui ir Živilei Pipinytei, kurių mintys ir tekstai padėjo parengti stiprų pasiūlymą. Tikimės, kad Europos kino kultūros lobynas netolimoje ateityje pasipildys ir kitomis lokacijomis iš Lietuvos. Noriu paskatinti kino bendruomenę galvoti, kokios vietos mums, Lietuvos kino kūrėjams ir kino kultūros puoselėtojams, dar yra nepaprastai svarbios ir vertos tarptautinio pripažinimo”,– teigė Kino kultūros asociacijos ir „Skalvijos“ kino centro vadovė Vilma Levickaitė.    „Berengiant paraišką prisiminiau skaitytą kino kritiką Živilės Pipinytės mintį, kad Neringa visada, ypatingai cenzūros laikais, traukė kino kūrėjus, nes pajūrio smėlynai – tokia kaip niekieno, ideologiškai nepriklausoma, žemė – patogus ir talpus konteksto vaizdas. ši kultūriškai ir gamtiškai ypatinga vieta yra susijusi nuo kur anksčiau nebuvo sukurta mylimi Lietuvos kino klasikos perlai“,– pasakojo paraišką inicijavusi Kino kultūros asociacijos valdybos narė, kino kritikė, kino leidybos kompanijos „Taip toliau“ bendraįkūrėja Aistė Račaitytė.    Oficiali lentelės atidengimo ceremonija vyko rugpjūčio 22 d. vakare 17-ojo tarptautinio kino festivalio „Baltijos banga“ metu. Po ceremonijos svečiai žiūrėjo filmą „Maža išpažintis“ (rež. Algirdas Araminas, 1971), kuriame Kuršių nerija atpindi jaunystės laisvės paieškas. Filme nuskambėjusi garsioji frazė „Benai, plaukiam į Nidą!“ tapo kurorto simboliu.  Europos kino kultūros lobių (Treasures of European Film Culture) sąrašą sudaro 60 Europos kino kultūrai simbolinę reikšmę turinčių objektų. Kuršių nerija, 2000-aisiais įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, įkvėpė ne vieną XX a. Lietuvos kino kūrėją. Simbolinė vieta jai teko Almanto Grikevičiaus ir Algirdo Dausos filme „Jausmai“ (1968), kuris dažnai įvardijamas vienu geriausiu visų laikų lietuvišku filmu. Jautrioje pokario dramoje Kuršių nerija tapo Lietuvos geopolitinės padėties metafora, kurios kraštovaizdžiai atspindi dramatiškus žmonių likimus.  Ceremonijoje dalyvavo Kino kultūros asociacijos ir „Skalvijos“ kino centro vadovė Vilma Levickaitė, valdybos narė, agentūros „Lithuanian Shorts“ įkūrėja ir direktorė Rimantė Daugėlaitė, valdybos narė kino režisierė Goda Januškevičiūtė, asociacijos nario kino festivalio „Kino pavasario“ vadovas Algirdas Ramaška.   

Balandžio 29 d. nuotoliu įvyko visuotinis Kino kultūros asociacijos narių susirinkimas, kurio metu buvo pristatyta ir vienbalsiai patvirtinta pirmųjų asociacijos veiklos metų ataskaita. Su ja susipažinti galite čia:

Pernai Kino kultūros asociacija pateikė pasiūlymą Europos kino akademijai įtraukti Neringą į Europos kino kultūros lobyno (Treasures of European Film Culture) sąrašą, kuriame iki šiol nebuvo nei vieno Lietuvos kino kultūros objekto. Europos kino kultūros lobynas – tai vis gausėjantis Europos kino kultūrai simbolinių, istorinę vertę turinčių vietų, kurias reikia prižiūrėti ir saugoti ne tik dabar, bet ir ateinančioms kartoms, sąrašas. Tarp 60-ies vietų nuo 2025 m. įtraukta ir Lietuvos kinui itin reikšminga Kuršių nerija, kurioje buvo nufilmuoti vieni svarbiausių filmų Lietuvos kino istorijoje. Vasaros pabaigoje, vykstant festivaliui „Baltijos banga“, Nidoje bus iškilmingai atidengta Europos kino kultūros lobyno emblema. Projektą įgyvendina Lietuvos kino centras. Kuršių nerija – siaura smėlio juosta, skirianti Kuršių marias nuo Baltijos jūros – nenustoja žavėti keliautojus ir menininkus nuo pat XIX a. pradžios, kai jų buvo pastebėta ir pamilta. Buvo ir tokių, kaip Thomas Mannas „pagautų neapsakomo gamtos unikalumo ir grožio“, kurie įsikūrę savitos architektūros vasarnamiuose užsibūdavo ir ilgiau. Iš šių kraštų kilęs Hermannas Sudermannas būtent Neringoje parašė savo garsųjį romaną „Kelionė į Tilžę“, kurį vėliau ekranizavo F. W. Murnau savo garsiame laiką aplenkusiame debiute Holivude „Saulėtekis“: Daina apie du žmones“ (Sunrise: A Song of Two Humans, 1927 m.). Romaną vėliau vėl ir vėl ekranizavo ne vienas kino kūrėjas.   Pirmieji tapytojai ir fotografai, tyrinėję Kuršių nerijos kraštovaizdžius su tradiciniais žvejų kaimais, pušynais ir migruojančiomis kopomis, savo paveiksluose ir nuotraukose su nostalgija žvelgė į nykstantį gyvenimo būdą, egzistavimą dermėje su gamta – tai kas jau tada miestiečiui atrodė egzotika. Vėliau prie jų prisijungę kino kūrėjai Neringoje nufilmavo ne vieną Lietuvos ir pasaulio kino istorijai reikšmingą filmą. Kad ir kas filmavo – vokiečiai ar lietuviai – Kuršių nerija buvo suvokiama ir vaizduojama kaip atoki ir paslaptinga vieta su savo neaprėpiama laukine gamta ir amžina kova tarp nuožmių gamtos jėgų ir žmogaus. Taip ši vieta tapo neatsiejama Lietuvos ir Europos kino kultūros dalimi. XX a. trečiajame dešimtmetyje Kuršių nerija tapo populiaria filmavimo vieta ir ideologinio konflikto tarp Vokietijos ir tarpukario Lietuvos (kam priklauso senosios Kuršių žemės?) vieta, kurioje galiausiai laimėjo kur kas stipresnė Vokietijos kino pramonė. Kadangi chameleoniška prigimtis leido vaizduoti kitas vietas, pavyzdžiui, Antikinę Graikiją, kaip Leni Riefenstahl filme „Olimpija“ (1938 m.), Kuršių nerija nesustojo traukti kino kamerų objektyvų besikeičiant vietos šeimininkams ir laikams. Ši liminali vieta, viena vertus, yra niekieno žemė, kita vertus – reikšminga kiekvieno Lietuvos kino istorijos laikotarpio vieta. Atviri jos kraštovaizdžiai, talpiai savyje kaupiantys prasmes, tapo įvairių temų, žanrų ir stilių filmų veiksmo vieta. Tai geriausiu visų laikų lietuviško filmo „Jausmai“ (1968 m., rež. Almantas Grikevičius ir Algirdas Dausa), veiksmo vieta. Šioje pokario dramoje vietovė tampa ribinės Lietuvos geopolitinės padėties metafora. Jos peizažai primena dramatiškus pokario žmonių likimus. Filmo scenarijaus autorius – lietuvių kino patriarchas Vytautas Žalakevičius, kuris, kaip ir daugelis kitų kino kūrėjų, kaip Arūnas Žebriūnas, Henrikas Šablevičius ir kiti, vėliau dar dažnai sugrįždavo Neringon dėl neišsemiamo vietos potencialo. Visai kitokia Kuršių nerija vaizduojama Algirdo Aramino filme „Maža išpažintis“ (1971 m.), dar viename kvintesenciniame filme Lietuvos kino istorijoje, kur ji tampa  jaunystės ir laisvės trajektorija. Iš vėliau sukurtų filmų ryškėja du Algimanto Puipos kūriniai: filosofinė parabolė „Moteris ir keturi jos vyrai“ (1983 m.) bei neramią regiono istoriją ir daugiatautiškumą tyrinėjanti istorinė drama „Elzė iš Gilijos“(2000 m.). Kuršių Nerijoje savo kultinį, žiūrovų pamiltą filmą „Is jis pasakė jums sudie“ (1993 m.) taip pat nufilmavo ir Andrius Šiuša. Šiame filme Kuršių nerija tampa tarsi neegzistuojančia vieta, kuri atspindi vidinį personažų gyvenimą. Visai neseniai Neringoje buvo filmuojamas ir „Auksiniu liūtu“ apdovanotos menininkės Rugilės Barzdžiukaitės ekologinis dokumentinis filmas „Rūgštus miškas“ (2019 m.). Sąrašą būtų galima tęsti ir jis tikrai plėsis ateityje, nes ši vieta, nenustoja vis iš naujo įkvėpti naujas kino kūrėjų kartas. Tik anksčiau įprastą, romantizuotą įvaizdį vis dažniau keičia neramią dabartį primenančios ir Neringos neaplenkiančios detalės, kaip Vytauto Puidoko filme „Pasienio paukščiai“ (2021 m.). KKA primena, kad Europos kino akademija sąrašą atnaujina kasmet, tad raginame visus asociacijos narius galvoti apie mūsų kino kultūrai reikšmingas vietas ir per KKA teikti savo pasiūlymus svarstymui.

Š. m. balandžio 29 d. 13 val. vyks visuotinis Kino kultūros asociacijos narių susirinkimas. Susirinkimo vieta: Zoom platforma (nuoroda bus atsiųsta el. paštu balandžio 28 d.) Susirinkimo dienotvarkė: 13.00–13.15 Visuotinio narių susirinkimo atidarymas. Darbotvarkės pristatymas ir patvirtinimas. Pirmininko ir sekretoriaus patvirtinimas 13.15–13.30 Asociacijos metinės veiklos ir finansinės ataskaitos pristatymas ir tvirtinimas 13.30–13.45 Kiti klausimai 13.45 Visuotinio narių susirinkimo pabaiga Prašome iki š. m. balandžio 25 d. informuoti apie savo dalyvavimą užpildant šią anketą: https://forms.gle/UvGiBkCuxnattbe29 Svarbu! Tuo atveju, jei asociacijos narys – fizinis asmuo negalės dalyvauti susirinkime, savo balsą jis galės deleguoti kitam nariui (fiziniam asmeniui). Narių sąrašą galite pasitikrinti čia: https://www.kinokultura.lt/nariai/  Tuo atveju, jei asociacijos narys – juridinis asmuo, tačiau jo vadovas negalės dalyvauti susirinkime, organizaciją atstovauti galės vadovo įgaliotas asmuo, dirbantis toje pačioje organizacijoje. Balso delegavimo atveju reikalingas raštiškas įgaliojimas (šablonas prisegtas kvietimo laiške). Įgaliojimas turi būti pasirašytas kvalifikuotu mobiliu parašu ir atsiųstas info@kinokultura.lt iki balandžio 25 d. 

Atšventėme pirmąjį asociacijos gimtadienį! Atviru mikrofonu pasidalinome karščiausiomis naujienomis ir grojant DJ Moteris (Dovilė Butnoriūtė) užpūtėme pirmąją žvakutę. Dėkojame susirinkusiems ir kviečiame kartu stiprinti kino kultūrą inicijuojant progresyvias idėjas. Kino kultūros asociacija siekia plėsti suvokimą apie kino kultūrą ir įtvirtinti jos vietą bendrame Lietuvos kultūros lauke. Rengiami susitikimai su valdžios atstovais, rašomi raštai, inicijuojami didesnio finansavimo pokyčiai, siekiama kuo geriau atstovauti daugialypį kino kultūros lauką šalies viešojoje erdvėje, auginti jo prestižą, stiprinti narių kompetencijas. Per keturis veiklos mėnesius asociacijos valdyba surengė penkis susitikimus su valstybinių institucijų atstovais, parengė apie dešimt raštų, inicijavo kelioliką progresyvių pokyčių.